2009 m. balandžio 28 d.

Mano pasaulis sulieknėjo

Noriu pasiguosti.

Ne, pirma pasigirsiu - pagaliau gavau akinius! (tiem, kas nežino - man akinių reikia nuo antros klasės, bet aš atkakliai pastaruosius dešimt metų slėpiausi po kontaktiniais lęšiais). Apie juos (akinius) galima visą atskirą istoriją papasakot, bet kolkas užteks tiek, kad su jais esu išties prabangi bedarbė :) Valio valio.

O dabar - pasiguosiu. Pradedu tikėt, kad gėris vienas nevaikšto ir jei jau kažkas gerai, tai tikrai bent jau už kampo laukia blogis. Mano (akinių) atveju gėris ir blogis susikabino už rankyčių ir suaugo. Bo viskas man dabar yra kreiva. Išlinkusios sienos, kreivos staktos, vingiuotas kelio žymėjimas ir pan. Gerai, kad roveris šiuo metu ne Vilniuj, o tai tikrai būčiau ką nors pabučiavus, nubraukus ir pan. Ir ne kartą. Jei jau sugebėjau vos nenusiverst nuo laiptuko prie optikos - kuris yra gal 5 cm aukščio...
Žodžiu, pasaulis kreivėja ir sukasi akyse ties kiekvienu žingsniu.

Ir dar - kas yra absoliučiai siaubinga - viskas sumažėjo! Kaip to grybuko atsikandus pagal Alisą. Mažos mano rankytės, penkličiai kaip 20 ct kapeikos, net Vilius ėmė ir susitraukė! Ir kaip man jaustis?.. Mano pasaulis sulieknėjo. Tikrai. Visu penktadaliu.

Tuoj išprotėsiu.

0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą