Galiu atsakyti - nieko, nes jie grįžta. Net ir po pusantrų metų vos pamatęs jį ir pažvelgęs į akis, kad išties jis niekur nebuvo išvažiavęs.
Ir kaip nesidžiaugti?
2010 m. rugsėjo 17 d.
Kai draugai grįžta
Draugystė - įdomus dalykas. Sako, draugai ateina ir išeina, o tikri lieka visam laikui... o kas būna, kai tikri išeina?
Galiu atsakyti - nieko, nes jie grįžta. Net ir po pusantrų metų vos pamatęs jį ir pažvelgęs į akis, kad išties jis niekur nebuvo išvažiavęs.
Ir kaip nesidžiaugti?
Galiu atsakyti - nieko, nes jie grįžta. Net ir po pusantrų metų vos pamatęs jį ir pažvelgęs į akis, kad išties jis niekur nebuvo išvažiavęs.
Ir kaip nesidžiaugti?
2010 m. rugsėjo 16 d.
2010 m. rugsėjo 14 d.
Priklausomybė
Vakar svarsčiau apie savo pomėgius ir "sūrius", kaip kad pasakytų vienos gudrios knygelės autorius. Kažkaip atrodo nerimta. Viskas, kas man gražu, smagu, šilta ir jauku - yra labai nekonkretu ir nuolat kinta - kaip debesėliai kokie.
Aš nežaidžiu šachmatais, klausau skirtingos muzikos kiekvieną dieną, nemėgstu namų ruošos, dievinu krapštymąsi karoliukų krūvoj, neplanuoju finansų (nes visus juos išleidžiu tiems patiems karoliukams) ir galėčiau dienų dienas gulėti kur nors vidury saulės apšviestos pievos ir tingiai žiūrėti, kaip gyvenimas plaukia, tuo pačiu metu svajodama apie gardų maistą, kuris turėtų stebuklinai pasigaminti pats.
Tad nusprendžiau, kad turiu priklausomybę neapibrėžtumui. O gal mano priklausomybė yra tiesiog gyventi gražiai, o ką tai reiškia, matyt, sužinosiu tik kai tai nutiks - nes dabar net ir kankinama nepasakyčiau.
O šiuo metu noriu būti ten, kur yra va taip. Priklausomybė nuo spalvos...
Aš nežaidžiu šachmatais, klausau skirtingos muzikos kiekvieną dieną, nemėgstu namų ruošos, dievinu krapštymąsi karoliukų krūvoj, neplanuoju finansų (nes visus juos išleidžiu tiems patiems karoliukams) ir galėčiau dienų dienas gulėti kur nors vidury saulės apšviestos pievos ir tingiai žiūrėti, kaip gyvenimas plaukia, tuo pačiu metu svajodama apie gardų maistą, kuris turėtų stebuklinai pasigaminti pats.
Tad nusprendžiau, kad turiu priklausomybę neapibrėžtumui. O gal mano priklausomybė yra tiesiog gyventi gražiai, o ką tai reiškia, matyt, sužinosiu tik kai tai nutiks - nes dabar net ir kankinama nepasakyčiau.
O šiuo metu noriu būti ten, kur yra va taip. Priklausomybė nuo spalvos...
2010 m. rugsėjo 12 d.
2010 m. rugsėjo 3 d.
Odė rytinei arbatai
Mažas puodelis kvapnios žalios arbatos su rugiagėlėmis ir žemuogių kvapu - tai, kas gelbėja mane kiekvieną šio šalto rudens rytą.
Vienas gurkšnis - ir pilve pradeda šviesti saulė, o uogų skonis maloniai kutena gerklę.
Ir kuo ne vasara?
Vienas gurkšnis - ir pilve pradeda šviesti saulė, o uogų skonis maloniai kutena gerklę.
Ir kuo ne vasara?
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
