2014 m. balandžio 2 d.

Mėnesio atradimas #x. Filmas drąsai.

Ką tik su Vilium pažiūrėjom taip seniai atidėliotą filmą - The Secret Life of Walter Mitty.

Kolei kas esu tiesiog neapsakomai susižavėjus šį filmą bežiūrint praleistom valandom, ir tuo geru jausmu po jo.

Ir kaip nuostabu, kad yra žmogus, su kuriuo galiu tokius filmus žiūrėti.

Tiesiog labai.

2014 m. kovo 27 d.

Mėnesio atradimas #6. Ką daryt?

Atradau įdomų straipsnį - studiją - parašytą ne vieno, o krūvos žmonių, vyresnių nei 38 metai "Ką patartum sau 30-ies"?

Smagu skaityt , tai nesiplėsiu, visą straipsnį galima rast čia: http://markmanson.net/10-life-lessons-excel-30s

Užtat šiandieninis Mėnesio Atradimas #6 - šita citata:

Be a little selfish and do something for yourself every day, something different once a month and something spectacular every year.


2014 m. kovo 26 d.

Mėnesio atradimas #5. Glorija + Garlic

Šiemet į Kino Pavasarį pažiūrėjau labai rimtai - pripirkau bilietų net į 4 filmus [būčiau ėjus į šešis, bet du jau mačiau, tad oh well...]. Pirmasis, "Savaitgalis Paryžiuje", buvo toks tiesiog - filmas apie išblėsusią romantiką ir nesibaigiančias nesąmones gyvenime, kuris nesibaigia po 30-ies santuokos metų, užauginus vaikus ir besiruošiant į pensiją.

O va antrasis, kuriame buvom vakar, "Glorija"... negaliu jo apibūdint vienareikšmiškai. Kaip ir gyvenimas - lėtas, su visais pliusais ir minusais. [Ir vėl - apie žmonių, perkopusių 60, santykius - kažkas rimtai čia su mano pasirinkimais šiemetiniame kino festivalyje keistoka, nes kitas filmas, į kurį eisiu - "Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo".. don't ask ]. Ir kaip ir suprantu, kad po 60-ies žmogui visko norisi, bet šitoj vietoj turiu pasakyt, kad matyti besimylinčius tėvus kažkaip nėr patogu. Nei pirmą, nei antrą, nei trečią kartą filme. Gal čia ir sustosiu.

Tai va, po filmo buvo Mėnesio Atradimas #5 - mūsų name įsikūrusio Šiaudinės Ulyčios sūnaus - restorano/baro Garlic aplankymas. Vyno antradienis, jie rašo ant durų, why not, aš sakau, užeikim!



Ir užėjom. Dingo anti-narkomaninio mėlynumo lempos palubėj [suprask, dangus žydras] ir visoks kaimo šlamštas, liko stalai ir šiaudai, bet nėr ko tikėtis - pirma karta nuo žagrės dar tik... Vakaro skaitliukas buvo toks:
  • Vynas skanus, bruschetta prie jo irgi - valio, 7 Lt! Paėmėm per abu 5 tokius pasiūlymus.
  • Muzika labai gerai [Black Keys, Imagine Dragons, Kings of Leon - idėją pagavot].
  • Šiaudinės pašiūrės likučiai nelabai.
  • Burgeris mažas
  • Moliūgų sriuba nevalgoma
  • Daugiau nieko nespėjom įvertint, antradienis šiaip ar taip.
Bet oh well, kai tingėsim namus tvarkyt, o į svečius norėsis, galėsim su tapkėm ateit alaus.
Pasityrinėkit jei įdomu: Garlic.

2014 m. kovo 24 d.

Mėnesio atradimas #4. Ungurio kojos, arba reikia draugą gelbėti.

Po tokio "kiek galima visko nuveikti" šeštadienio manau natūralu, kad sekmadienį batareikos buvo tiek šiek pasėdusios, tai gyvenimas prasidėjo tik apie 4 val. vakaro, besiruošiant į Kino Pavasarį.
Filmas visai ok - Savaitgalis Paryžiuje - vieniems patiko, kitiems tiesiog filmas, bet smagu buvo tai, kad po filmo mieli kaimynai pareiškė, kad, O Nelaime, jie turi porą dėžių Raudonų plytų alaus, kuris vat ims ir baigs galioti.

Negi išpilt? Tai jau labadiena.

Čia ir padariau savo Mėnesio atradimą #4 - Ungurio kojas. Gardutis alutis, neragautas prieš tai (gėda, bet aš Švyturio nelabai mėgstu) ir nėr ką čia pridurt.