Mėnesio atradimas #4. Ungurio kojos, arba reikia draugą gelbėti.

Po tokio "kiek galima visko nuveikti" šeštadienio manau natūralu, kad sekmadienį batareikos buvo tiek šiek pasėdusios, tai gyvenimas prasidėjo tik apie 4 val. vakaro, besiruošiant į Kino Pavasarį.
Filmas visai ok - Savaitgalis Paryžiuje - vieniems patiko, kitiems tiesiog filmas, bet smagu buvo tai, kad po filmo mieli kaimynai pareiškė, kad, O Nelaime, jie turi porą dėžių Raudonų plytų alaus, kuris vat ims ir baigs galioti.

Negi išpilt? Tai jau labadiena.

Čia ir padariau savo Mėnesio atradimą #4 - Ungurio kojas. Gardutis alutis, neragautas prieš tai (gėda, bet aš Švyturio nelabai mėgstu) ir nėr ką čia pridurt.