Skani ir be proto graži žiema...

Turiu naują maniją - per vieną iš mano skaitomų blog'ų atradau nuostabų nemokamą ypatingai nuostabiomis fotografijomis apkaišytą skanaus ir gražaus gyvenimo žurnalą - Sweet Paul.

Ir vėl užplūdo "ir aš taip noriu!" stadija - tiesiog niekaip negaliu atsispirti.. pavartymui spaudžiam ant viršelio:

Kad nepasimirštų

Šiandien atėjo į galvą išganinga mintis. Visi norai, svajonės ir troškimai, ypatingai, jei jie mažučiai, turi savybę pasimesti, pasimiršti, būti atidėti ir netyčia neįgyvendinti..

Iš gražių mažų ir pūkuotų norų susideda dideli. Todėl juos reikia saugoti. Pavyzdžiui, mažoje rožinėje užrašų knygelėje. Arba dienoraštyje. Arba taip :)

Už tai, kad įkvėpia...

O šiandien diena, kurią kažkada, rodos, taip seniai, nešdavom mokytojoms gėlių. Nelabai suprasdavom, kad tai daug didesnė diena nei vien profesinė mokytojų šventė. Ir tądien pasakytas "ačiū" buvo labiau gal išmoktas :) Na, bet visi mokomės...

Aš šiandien sakau ačiū dabartinėms savo mokytojoms ir įkvėpėjoms... ačiū už tai, kad darau tai, ką myliu ir mėgstu - be grožio, kurį sukūrė daugelio merginų rankos, paskatinimo, kad tai vertinama, gal ir laisvalaikiu visai ne tuo užsiiminėčiau... Juditai, Irmai, Vilijai, Loretai, Holly...ir dar labai daug kitų.

Ačiū! :)

Rudenėja

Kad ir kaip mėgčiau vasarą, saulę ir šilumą, negaliu labai skųstis šiuo metu laiku.
Vėl grįžo jaukūs kavos gėrimai su brangiais žmonėmis šiltose kavinukėse ar tiesiog ramūs, į pledą susivynioję vakarai su knyga...

Ir būtent rudeniui ačiū už mažus malonumus, kaip grietinėlę ant kavos.. kad daugiau laimės ir šilumos būtų :)

Kai draugai grįžta

Draugystė - įdomus dalykas. Sako, draugai ateina ir išeina, o tikri lieka visam laikui... o kas būna, kai tikri išeina?

Galiu atsakyti - nieko, nes jie grįžta. Net ir po pusantrų metų vos pamatęs jį ir pažvelgęs į akis, kad išties jis niekur nebuvo išvažiavęs.

Ir kaip nesidžiaugti?

...jau...

...penkeri!
ir aš laiminga :)

Priklausomybė

Vakar svarsčiau apie savo pomėgius ir "sūrius", kaip kad pasakytų vienos gudrios knygelės autorius. Kažkaip atrodo nerimta. Viskas, kas man gražu, smagu, šilta ir jauku - yra labai nekonkretu ir nuolat kinta - kaip debesėliai kokie.

Aš nežaidžiu šachmatais, klausau skirtingos muzikos kiekvieną dieną, nemėgstu namų ruošos, dievinu krapštymąsi karoliukų krūvoj, neplanuoju finansų (nes visus juos išleidžiu tiems patiems karoliukams) ir galėčiau dienų dienas gulėti kur nors vidury saulės apšviestos pievos ir tingiai žiūrėti, kaip gyvenimas plaukia, tuo pačiu metu svajodama apie gardų maistą, kuris turėtų stebuklinai pasigaminti pats.

Tad nusprendžiau, kad turiu priklausomybę neapibrėžtumui. O gal mano priklausomybė yra tiesiog gyventi gražiai, o ką tai reiškia, matyt, sužinosiu tik kai tai nutiks - nes dabar net ir kankinama nepasakyčiau.

O šiuo metu noriu būti ten, kur yra va taip. Priklausomybė nuo spalvos...

kur?..

Odė rytinei arbatai

Mažas puodelis kvapnios žalios arbatos su rugiagėlėmis ir žemuogių kvapu - tai, kas gelbėja mane kiekvieną šio šalto rudens rytą.

Vienas gurkšnis - ir pilve pradeda šviesti saulė, o uogų skonis maloniai kutena gerklę.
Ir kuo ne vasara?

Avietinis pirmadienis

Labai labai mėgstu avietes. Tikriausiai jos yra pačios mylimiausios ir skaniausios uogos, kokias kada esu valgiusi.

Bet kad ir kaip būtų keista, šiais metais aviečių pirmą kartą paragavau.. šiandien darbe.
Kai pagalvoji, labai puikus būdas pradėti šią darganotą ir visai ne vasarišką savaitę..


Reikės užsukti turgun daugiau šio gėrio. Juk žiemai jos taip mielai sutelpa šaldymo kameroje...

Nors atostogos..

.. bet dovanų nuo to mažiau nesinori :)

kviečiu visus apsilankyti viename nuostabiausių ir šilčiausių kūrybinių kampelių internete - Pudra Studio, kur šiuo metu kaip tik vyksta stebuklų metas ir galima laimėti šį gėrio įsikūnijimą švelniu kailiuku...

Net jei nedalyvausite loterijoje - spauskit ir grožėkitės, nes vaikystė, vaniliniai ledai ir pienu, avietėmis bei medumi kvepiančios vasaros saulė gyvena ten...

Vintage

Pradėjau naują sagių kolekciją "Vintage memoiries". Tiesiog negalėjau atsispirti šiems motyvams...

"Vintage I" (modelinas, dekupažas, sendinimas, biserio, čekiško stiklo kristalų, dūminio kvarco akmenėlių apdaila, varinė detalė. Veltinio nugarėlė, saugus pasidabruotas užsegimas. Skersmuo - 5,5 cm.)


"Vintage II" (modelinas, dekupažas, sendinimas, biserio, granato akmenėlių apdaila, varinė detalė. Veltinio nugarėlė, saugus pasidabruotas užsegimas. Dydis - 6 x 4,5 cm.)

Mano pavasario spalvos

Gal jau ir vėlokai, bet mano sieloj - pavasaris visu savo švelnumu :) Džiaugiuosi kasdien vis labiau žaliuojančiais medžiais, pavasario kvapais, šiltu lietumi... ir vėl pradėjau kurti.

"Pavasario dvelksmas" su mano mylimiausiu violetinės ametisto šviesos ir bronzinio drugelio spindėjimo deriniu. Tiesiog mano pavasario spalvos...

Swap'as ir Gegutės diena

Kadangi šiandien kaip ir mano - Giagutes - diena, pasigirsiu ką tik įvykusiu SM swap'u - tiksliau, savo dovana Indrei...

"Svajonių saugotoja" (34 cm, polimerinis molis, šilko plaukučiai, veidukas pieštas akrilu, šifono drabužėliai ir šiek tiek krištolinių svajonių):

"Pavasario spindesys" (sidabrinė vielutė, swarovski kristalai, stiklas, koralas):

p.s. apyrankė dešinėje - mažajai Indrės dukrytei...

skraidau padebesiais

... nes kaip kitaip gali jaustis žmogus, gavęs tai, apie ką ilgai svajojo?..

Mano svajonė buvo ši - Valentino darbų retrospektyva nuostabiam Taschen albume.


Beveik 4 kg svorio, 600 puslapių fantastiško kūrėjo gyvenimo, nuotraukų ir eskizų:
Praskleisiu uždangą - pavartyti virtualiai šią nepakartojamai nuostabią knygą galima čia: Valentino - A Grand Italian Epic.

Bet tai niekada neatstos to jausmo, kurį patiriu, kaip Kalėdomis besidžiaugiantis vaikas, kai vartau žiugždančius lapus...

Ačiū savo fantastiškiems draugams!

shhhhhh.....

Tiesiog būsiu tyliai, kad nepažadinčiau...

Kruopštumas

Kiek reikia kantrybės ir atsargumo, kad iš knygos puslapio iškirptum tokį trapų dalyką?..


Pasiilgau saulėtų dienų.

kas yra gražu?

Tiesiog filosofinis klausimas. Geriausia manau žodyne paieškot...

Ir vėl iš naujo

Ar ne keista, kad nors ir juokiesi iš tų žmonių, kurie prisiekia sau mažiau valgyti, daugiau sportuoti, mesti rūkyti ir krūvą visokių kitokių dalykų pradėti nuo Naujų metų, kalendoriuje pamatęs pasikeitusį metų skaičiuką vistiek pasijauti lyg ties kažko pradžia?..

Bent aš tai tikrai taip jaučiuosi. Ir nuoširdžiai stengiausi metus pradėti kaip galima gražiau, skaniau ir smagiau, nesvarbu kaip iš tiesų gavosi.

Nes kažkur giliai tikiu, kad puikios istorijos pradžia ir yra pati svarbiausia jos dalis. Net jei ji ir tokia - stora, pūkuota ir nukabinusi nosį :)