2009 m. gruodžio 29 d.

juodulys

2009 m. gruodžio 23 d.

Liko dvi dienos!!

Jau jau jau beveik.... laukiu kaip vaikas - taip smagu ir nekantru..


2009 m. gruodžio 11 d.

minus trys

štai tiek šiandien rodo mano termometras. Ir kažkas net išpranašavo, kad bus ir daugiau.

Negi tai reiškia, kad pagaliau ateina žiema ir iš spintos trauksiu savo puikiuosius batus su bumbuliukais?

Norėčiau. Labai pasiilgau tokių vaizdų..


2009 m. gruodžio 8 d.

Reikia reikia



Puikus patarimas tokiai išsibarsčiusiai moterai kaip aš. Kur tokį fortune cookie rast?..
Nors šiaip paaukočiau tą cookie dėl darbo kokio. nes reikia reikia siaubas kaip reikia.

2009 m. gruodžio 2 d.

Trumpai - noriu tokios kavos...

Labai jau skaniai man čia atrodo... o gal tik cukriukas čia smagus?..

2009 m. lapkričio 30 d.

Home is...

 

 

Dėl paskutiniojo punkto nesu tikra, ar Klaipėdoje mano namai.. bet kokiu atveju, buvo labai gera ten apsilankyti. Nesvarbu, kad kaskart pasidaro keista, kad mano kambarys - nebe mano kambarys, ir kad mano knygas šiuo metu skaito (bent jau turėtų skaityti) mano brolis... kuris irgi kaskart mane nustebina - prieš išvažiuojant studijuoti į Vilnių jis man buvo iki juosmens, o dabar jau tenka pakelti akis aukščiau savųjų lygio.. :)) Kažkaip vaizduotėje įstrigęs kitoks namų vaizdas, ir kiekvieną kartą grįžus namo, apima keistas jausmas, kad mano namai - jau nebe mano namai.

Ir kad Klaipėdos rūkas ir jūra nebėra tokie savi...

2009 m. lapkričio 22 d.

Savaitgaliai yra puikūs, nes...

.. nes, po savaitės lietaus, išlenda saulė...



... nes vietoj pietų galima prisėsti mažoje jaukioje kavinukėje, kepančioje nuostabiausias pasaulyje bandeles su varške, prie lango, su dideliu puodu latte ir džiaugtis šiluma...



... nes tokiomis dienomis tikrai labai noriu šuns :)

2009 m. lapkričio 20 d.

Beaujolais!

Pagaliau - pirmą kartą pavyko paragauti Beaujolais Nouveau būtent tą dieną, kai visame pasaulyje švenčiamas šių metų pirmasis vyno atvykimas. Jausmas labai keistas - kai nosis ir liežuvis pripratęs prie brandesnio, turtingesnio kvapo ir skonio, šis liejosi kaip pagardintas vanduo...



Ir net nepastebėjom, kaip išlaistėm... :)

2009 m. lapkričio 19 d.

tuoj tuoj...

Jaučiu, kad tuoj tuoj, prisidengusios lietum ir rudeniu, pasibels Kalėdos... Tiesiog tokia nuojauta.
Ir nesvarbu, kad oras šiandien visai ne šventiškas, kad laaabai lyja - nuo šiandien visi, kas man skambins, primins man apie Kalėdas - nes jau treti metai pajutusi į širdį atitapenantį žiemos jausmą savo telefono melodiją pakeičiu į šią...



Bet dar ne žiema. Dar miestas neapsnigtas, žmonės nesimarksto nuo snaigių ant blakstienų, ir dar neatsispindi puriose sniego kaugėse vakariniai žibintai... dar truputį lyja, bet jau galiu užuosti eglutės kvapą...

2009 m. lapkričio 18 d.

Romantikai užplūdus...

.. ėmiau ir pasikeičiau kaip atrodau čia. Gal dėl to, kad gražus ruduo jau praėjo, kad trečią valandą dienos jau temsta, gal kad pasiilgau šilumos ir saulės - bet mane šiuo metu valdo visokie švelnūs ir pasteliniai dalykai. Gaila, kad Kalėdų namų projektėlis nebepalieka laisvo laiko savai kūrybai - užtvindyčiau rožėm savo sages..

Ir man dabar labai reikia tokios skrynelės rožėtoms sagėms saugiai sudėti, kol jos papuoš kažkurią laimingą mano klientę...



ir dar noriu tokio puodelio arbatos su zefyriukais.



ir tokių bačiukų būtent tokioje dėžutėje.


2009 m. rugsėjo 4 d.

Lietus.

Lyja. Nuo pat tos akimirkos, kai pramerkiau akį pažiūrėt, ar Vilius dar nevėluoja į darbą (aišku, vėlavo, bet negi čia kažkas naujo?). Ir lyja taip, kad nuvežus jį darban maniau, jog mašinos valytuvai atsiskirs nuo ten, kur jie pritvirtinti, ir toliau taip intensyviai mojuodami nuskris kokiam autobusui ant stogo. Ir mojuos toliau.

Bėda. Jausmas, kad ateina ruduo. O jo aš kažkodėl nelaukiu - man visai patiko šita vasara. Manau, kad galėtų ji dar čia pabūt porą metų.


2009 m. rugpjūčio 23 d.

Donas Simonas

Ta proga, kad liko vasaros ne tiek ir daug (to nesuprantantiems akivaizdžiai rodo rimtai atšalę vakarai) - vakar išvažiavom paburiuoti.

Ir negali sakyt, kad nepavyko - trise plaukėm ne tik jachta, kurią, mums supratus, kad burės padeda tik nuo saulėlydžio atspindžių vandeny, į priekį varė motoriukas (buriuojam...), bet laaaabai sėkmingai yrėmės ir beveik penkiuose litruose sangrijos.. va šitos:
Ir nuoširdžiai galiu pasakyt - Donas Simonas išties yra didis dėdė, nes tokiai gerai sangrijai belenkokio vardo matyt neįdės, už tai aš jį besąlygiškai pamilau :) Tiesa, ryte jis būna laabai negeras. Na bet ką padarysi.

Visgi savaitgalis buvo puikus. Ir! Tiems, kurie vis kreivai žiūri į mūsų su Vilium stovyklavimą su antklodėm - miegas buvo penkiasdešimt kartų geresnis nei su miegmaišiu. Tad manau, kad mes grįšim prie šio puikaus įpročio :)

2009 m. liepos 7 d.

Mano vasara

Išties vakar susimasčiau, kad tai, jog nedirbu, yra tiesiog nepaprastai gerai. Nes tokią vasarą paskutinį kartą mačiau tikriausiai dar kaime pas močiutę.
Kaip gera atsikelti ryte ir girdėti paukščių čiulbėjimą, matyti, kaip gėlės spalvina javų laukus, kaip saulė teka ir kaip gražiai atrodo rasota žolė. Kodėl to nesimatė kasdien lekiant į ofisą?..
Štai taip šiais metais atrodo mano vasara. Pilna gėlių ir saulės :)

2009 m. birželio 15 d.

mmmm....

Šiandien ryte visi namai kvepėjo rožėmis. Ir nepatikėsit, bet viskas - tik dėl šios lietuviškosios mažylės... pasaka :)
Tiesa. Kadangi jau taip gyriausi, rytojaus rytą radau tik kvepiančių žiedlapių krūvelę...
Visgi laikinas tas grožis. Kitą kartą krausiu visą krūmą mašinon ir vešiuosi sodinti į balkoną :)

2009 m. birželio 3 d.

didysis verslo planas

Kadangi jau taip nutiko, kad jau kelintą kartą mūsų kompanijos dalis nuemigruoja ten kur šilčiau ir gražiau ir šiaip jūra už 100 m (ech..), šįryt bevalgant pusryčius ir labai jiems pavydint (labai labai labai) mane aplankė nušvitimas, kuriuo aš noriai pasidalinau su Vilium ir su jumis čia. Kad nepamirščiau.

Taigi, emigruojam į Naująją Zelandiją! Prieš tai reikia padaryti du dalykus:

a. sustatyti lankymo grafiką draugams (t.y. jūs va vieną savaitgalį mus lankot, jūs va kitą). Taip mes ten nesijausim vieniši. Ir turėsim ko laukt.

b. Viliui reikia paprašyt kad jį atleistų, nes reiktų išeitinę kaip nors tiems bilietams nors į vieną pusę gaut. Tiesa, tada jo paprašys atiduot jo puikiąją mašiną, bet sakiau kad mes sutiksim, o tada ją pasiimsim ir pabėgsim į Naująją Zelandiją. (kas dar nesupratot, tai čia ta Honda yra labai svarbi Puikaus verslo plano Naujojoje Zelandijoje dalis).

Taigi. Nuvykę į Zelandiją, vietiniam shepherd'ui užstatysim Hondą (taip taip, tą pačią), gausim už ją daug avių ir fermą. Tada vėl pabėgsim (su mašina, of course) ir įkursim verslą. Verslo esmė ir sąlygos:

a. reikia avių ir fermos. Avys ganysis, mes fermoj gyvensim ir su Honda važinėsim. Tai kaip ir praspręsta sąlyga, nes visa tai jau mes turėsim (žr. aukščiau).

b. Vilius gaus išmokt du dalykus:
   1b. ruošt avieną
   2b. verpti rateliu siūlus (nes aš moku megzt ir net virbalus galėčiau nusivežt, o jam taigi veiklos reikės).

Tas reikalinga, nes mūsų verslas bus KIBINAI VILNONĖJ KOJNĖJ! ar kur matėt kad kas kibinus išsinešimui pakuotų į tikrai gerai šilumą laikančią pakuotę ? NE. O va mūsiškiai bus vilnonėse kojinėse. Šiltose, gražiose, su raštais. Ir jas po to bus galima nešioti šaltais vakarais.

Va čia tai niša. Va čia tai verslo planas.

Galit pradėt užsirašinėt lankymo grafikan. Ir tik nesakykit, kad jau esat buvę Naujoj Zelandijoj.

2009 m. gegužės 31 d.

Mano sagių namai

la la laaa :) atidariau naują blogą-galeriją savo kurtoms šmutkėms (t.y. sagėms) pasidemonstruoti :)

taip kad jei kam vis dar nėra aišku, kokio plauko šmutkėm aš užsiėmu, ar kaip atrodo mano pagaminti dalykėliai - prašom užsukti į svečius pas Giagutės Akmenėlius :)

2009 m. gegužės 27 d.

Dilema

Taip tingiu krauti indus į indaplovę!.... Taip labai labai labai labai labai labai labai.

Visą dieną kaupiuosi. (gerai, kad turim daug lėkščių).

O jei dar palaukčiau, gal jie tiesiog patys ten sueitų ir išsiskalbtų?..

Turiu antgamtinių galių

Ir matyt nemoku jų valdyt.

Sulaužiau Vikos blog'ą.

Kaip ji pasakytų - how to do???


Bet neeeee, negi aš galėčiau?..

2009 m. gegužės 22 d.

Betvarkė

Pagaliau. Pabaigiau savo meną eksportui į Kauną ir jis jau išvažiavo autobusu ten, iš kur tikiuosi nebegrįš. Kaip gera dabar..

O šiaip tai ką galiu pasakyt - menas mielas tol, kol jis nekainuoja arba nėra įkainotas. Bent jau man. Nes pirmi darbai labai fainai ėjosi, bet po to.. vakar dariau viską, kad tik nereikėtų dirbt. Dėl to tikriausiai ir gavosi tik 11 šmutkių vietoj 12..

Nu ir gerai. Daugiau nenusipelnėt (čia kauniečiams).

Bet ir jovalas dabar mano svetainėj. Štuka vienas karoliukas, krūvos dažų, siūlų ir kitokio kūrybinio bieso.

Aj, ir tegul būna. Vistiek jei susitvarkysiu, tai tik iki rytojaus...

2009 m. gegužės 15 d.

Pamečiau dieną

Mane ištiko didis praradimas, nes iš vakar trečiadienio šiandien pasidarė penktadienis!
Absoliučiai nesuprantu kaip, bet ketvirtadienis tiesiog pasimetė. Ir aišku, sugadino man visus mano didžius planus veikti viską ir belenką.
Gal žinot kur pasimetusios dienos nukeliauja? Juk būna pasimetusių kačiukų prieglaudos, gal yra ir Pasimetusių Dienų prieglauda?..

Ir ką dabar daryt?
Man trūksta vienos dienos gyvenime.

Einu siuvinėti karoliukų ant šmutkių. Siaubas, dabar reiks žymiai greičiau dirbti...

2009 m. gegužės 13 d.

pagaliau

atgavau akinius. Niu keistas jausmas, toks lyg būčiau savanoriškai grįžus į 10 klasę, kai paskutinį kartą tokį agregatą buvau užsidėjus.
Iš to strioko net pasaulis tiek nebesisuka.

Bet kaip dabar bėgiot ir po dušu praustis? Be akinių aš gi kurmis...

2009 m. gegužės 11 d.

linksminamės

ką tik siaubingai nuliūdinau tėtį, kuris išsiaiškino, kad tas guzas ant mano liemens yra tik užgyvento gėrio kova su sportu, o ne kažkas daugiau.

va ir aplankyk vadinasi tėvus penkiom minutėm po savaitgalio Nidoje su cuba libre, džinuliu ir alum :D

2009 m. gegužės 8 d.

...savaitgalis ateina!

Dieve, kaip gerai, kad palijo. Žiūrėjau ir negalėjau atsidžiaugt - net pro uždarytą langą kvepėjo žaliais lašais. O vakar bėgant miškas net garavo besidžiaugdamas. Mmmm.... pavasaris :) o gal jau ir vasara?

Kad ir kaip bebūtų, šiandien prasidės savaitgalis! ir ta proga, kad jis bus Pats Nuostabiausias Savaitgalis Nidoje, nusprendžiau pribaigti savo jau antrą mėnesį manęs laukiantį tašioką.

Tik prisiuvu rankenas ir keliauju mojuoti kutais JŪRAI.


O beje. Ar žinojot, kad galima muziką kurti ir tic-tac'ais? :) Tic-tac musician

2009 m. gegužės 6 d.

trumpai

Jei sportas - sveikata, kodėl man taip viską skauda???

Bėda. Krypuoju kaip pingvinas. Nes mano brangiausias jau antrą dieną pusę šešių ryto mane velkasi į Verkių miškelį. (Ne dėl didesnės romantikos, o pabėgiot, pavasario nukamuotieji žmonės!)

Ypač sunku posūkiuose. Krypu krypu.
Ir čia visai nejuokinga.

2009 m. gegužės 4 d.

Šmutkės! *

ooooo, šmutkės* yra gėris, apie tai net neverta daug kalbėt - moterys supras iš karto, vyrams reikia žinoti tik tiek, kad geriausios šmutkės* yra tos, kurias įgyjat moteriai. Tik būtinai - iš anksto išsirinktas. Ir pageidautina, dažnai :)

taigi, kaip jau čia rašiau - ėjau į šmutkių* darymo kursus. Ten supratau, kad šmutkes* daryti moku. Po kursų supratau, kad jei leisiu savo mokėjimui išvešėti, daugiau nieko neveiksiu, tik darysiu šmutkes*. Daug daug šmutkių*.

Pradžiai turiu labai labai labai labai šmutkę* - sagę su mėlyna karve iš multiko. Žinau, kad pavydėsit :P

Aj, gal dar kam šmutkių* reik? Aš kol nedirbu, galiu užsiimt ;)

* šmutkės - visokie dzingaliukai ir papuošaliukai, kurių tikri vyrai nenešioja, o moterys kaupia dėžėmis.

2009 m. balandžio 30 d.

Kur žydi sakuros

Pasirodo, šalia Hansabanko statybų! :)
Vakar keliavom pažiūrėt tų stebuklų, Sugiharos garbei užsodintų. Gražios vyšnios (nors wikipedia teigia, kad slyvos) - sako, kad dar ir su laiku išvis rausvos rausvos pasidarys. Tik va prie to grožio labai jau daug juodai apsirėdžiusių būtybių su alaus bambaliais gulėjo. Na bet kaip sakant - turi būti atsvara :)


O šiandien einu į kuuuuursus! Mokysiuos šmutkių darymo meno :))

2009 m. balandžio 28 d.

Mano pasaulis sulieknėjo

Noriu pasiguosti.

Ne, pirma pasigirsiu - pagaliau gavau akinius! (tiem, kas nežino - man akinių reikia nuo antros klasės, bet aš atkakliai pastaruosius dešimt metų slėpiausi po kontaktiniais lęšiais). Apie juos (akinius) galima visą atskirą istoriją papasakot, bet kolkas užteks tiek, kad su jais esu išties prabangi bedarbė :) Valio valio.

O dabar - pasiguosiu. Pradedu tikėt, kad gėris vienas nevaikšto ir jei jau kažkas gerai, tai tikrai bent jau už kampo laukia blogis. Mano (akinių) atveju gėris ir blogis susikabino už rankyčių ir suaugo. Bo viskas man dabar yra kreiva. Išlinkusios sienos, kreivos staktos, vingiuotas kelio žymėjimas ir pan. Gerai, kad roveris šiuo metu ne Vilniuj, o tai tikrai būčiau ką nors pabučiavus, nubraukus ir pan. Ir ne kartą. Jei jau sugebėjau vos nenusiverst nuo laiptuko prie optikos - kuris yra gal 5 cm aukščio...
Žodžiu, pasaulis kreivėja ir sukasi akyse ties kiekvienu žingsniu.

Ir dar - kas yra absoliučiai siaubinga - viskas sumažėjo! Kaip to grybuko atsikandus pagal Alisą. Mažos mano rankytės, penkličiai kaip 20 ct kapeikos, net Vilius ėmė ir susitraukė! Ir kaip man jaustis?.. Mano pasaulis sulieknėjo. Tikrai. Visu penktadaliu.

Tuoj išprotėsiu.

2009 m. balandžio 27 d.

Labas, mama!

:) nuo šiandienos mano pasipasakojimus skaito ir mano mama :)

Kaip nepasinaudot tokia nuostabia galimybe perduot linkėjimus ir mojavimus viešoje erdvėje?

Labas, mama, linkėjimai!

Tikriausiai pavasaris

Manau, kad jau pavasaris. Ne todėl, kad vakar buvo dvidešimt+, staiga visur viskas patapo žalia, ar kad saulė šviečia. Tarp kitko, pastarasis faktas absoliučiai negarantuoja pavasario - tuo akivaizdžiai įsitikinau pastarąją savaitę sėdėdama namie su vilnonėm kojinėm ir dviem megztiniais, o eidama laukan vyniodamasi savo megztą šiltą šaliką. Absoliuti neteisybė ir apgavystė.

Pavasaris dėl to, kad man siaubingai norisi žalėsių. Nepamenu, kada be praeito pavasario tokia apsipatenkinus graužiau salotos lapą užkąsdama ridikėliu. Net ant rytinio sumuštinio susikroviau cielus tris.

Tikrai. Pavasaris.

2009 m. balandžio 26 d.

Galvoskausmis

Turiu du.

Pirmas - kuriuos kursus dabar imt?! Nes mano mieli draugai, pasirodo, padovanojo ne konkrečiai dekupažo kursus. O galimybę išsirinkti iš bent trijų.
Ką daryt?

O dėl antro tai visai. Jei dar galvosiu, smegenys pro ausis išslys ir tekštels ant virtuvės plytelių. Ot bliamba reikalas, ir toks visai ne(iš)sprendžiamas. Bėda, kad pasakyt tai negaliu. Bet žinokit, kad tikrai labai didelis. Kaip mano galvozvimbis vakar dėl penktadienio baliaus.

Ką daryt ką daryt.

2009 m. balandžio 25 d.

Man amnezija

Rimtai. Kaip tai žuvytei iš "Finding Nemo". Nes esu įsitikinus, kad tikrai nesakiau Viliui, kad man norisi dekupažu užsiimt. Tikrai pamenu, kad kalbėjau tą vakarą prieš miegą daug ir ilgai, ir tikrai gali būti, kad dalį dalykų, kurių sakiau kad man reikia gimtadieniui, jis jau pramiegojo. Bet dekupažas?.. Gal aš miegojau?..

Bet ne čia esmė. GAVAU DOVANŲ DEKUPAŽO ! ir ne kokį menką 100 g., o visą beginners' kit ir dar kursus kaip tai dabar daryt. Faina neišpasakytai. Ir dar fainiau nes tikrai nemaniau kad aš to noriu. O pasirodo, noriu!

Valio valio! Ačiū vyrams ir moterims už tai baisingai :)