Dėl paskutiniojo punkto nesu tikra, ar Klaipėdoje mano namai.. bet kokiu atveju, buvo labai gera ten apsilankyti. Nesvarbu, kad kaskart pasidaro keista, kad mano kambarys - nebe mano kambarys, ir kad mano knygas šiuo metu skaito (bent jau turėtų skaityti) mano brolis... kuris irgi kaskart mane nustebina - prieš išvažiuojant studijuoti į Vilnių jis man buvo iki juosmens, o dabar jau tenka pakelti akis aukščiau savųjų lygio.. :)) Kažkaip vaizduotėje įstrigęs kitoks namų vaizdas, ir kiekvieną kartą grįžus namo, apima keistas jausmas, kad mano namai - jau nebe mano namai.
Ir kad Klaipėdos rūkas ir jūra nebėra tokie savi...
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą