2009 m. balandžio 30 d.

Kur žydi sakuros

Pasirodo, šalia Hansabanko statybų! :)
Vakar keliavom pažiūrėt tų stebuklų, Sugiharos garbei užsodintų. Gražios vyšnios (nors wikipedia teigia, kad slyvos) - sako, kad dar ir su laiku išvis rausvos rausvos pasidarys. Tik va prie to grožio labai jau daug juodai apsirėdžiusių būtybių su alaus bambaliais gulėjo. Na bet kaip sakant - turi būti atsvara :)


O šiandien einu į kuuuuursus! Mokysiuos šmutkių darymo meno :))

2009 m. balandžio 28 d.

Mano pasaulis sulieknėjo

Noriu pasiguosti.

Ne, pirma pasigirsiu - pagaliau gavau akinius! (tiem, kas nežino - man akinių reikia nuo antros klasės, bet aš atkakliai pastaruosius dešimt metų slėpiausi po kontaktiniais lęšiais). Apie juos (akinius) galima visą atskirą istoriją papasakot, bet kolkas užteks tiek, kad su jais esu išties prabangi bedarbė :) Valio valio.

O dabar - pasiguosiu. Pradedu tikėt, kad gėris vienas nevaikšto ir jei jau kažkas gerai, tai tikrai bent jau už kampo laukia blogis. Mano (akinių) atveju gėris ir blogis susikabino už rankyčių ir suaugo. Bo viskas man dabar yra kreiva. Išlinkusios sienos, kreivos staktos, vingiuotas kelio žymėjimas ir pan. Gerai, kad roveris šiuo metu ne Vilniuj, o tai tikrai būčiau ką nors pabučiavus, nubraukus ir pan. Ir ne kartą. Jei jau sugebėjau vos nenusiverst nuo laiptuko prie optikos - kuris yra gal 5 cm aukščio...
Žodžiu, pasaulis kreivėja ir sukasi akyse ties kiekvienu žingsniu.

Ir dar - kas yra absoliučiai siaubinga - viskas sumažėjo! Kaip to grybuko atsikandus pagal Alisą. Mažos mano rankytės, penkličiai kaip 20 ct kapeikos, net Vilius ėmė ir susitraukė! Ir kaip man jaustis?.. Mano pasaulis sulieknėjo. Tikrai. Visu penktadaliu.

Tuoj išprotėsiu.

2009 m. balandžio 27 d.

Labas, mama!

:) nuo šiandienos mano pasipasakojimus skaito ir mano mama :)

Kaip nepasinaudot tokia nuostabia galimybe perduot linkėjimus ir mojavimus viešoje erdvėje?

Labas, mama, linkėjimai!

Tikriausiai pavasaris

Manau, kad jau pavasaris. Ne todėl, kad vakar buvo dvidešimt+, staiga visur viskas patapo žalia, ar kad saulė šviečia. Tarp kitko, pastarasis faktas absoliučiai negarantuoja pavasario - tuo akivaizdžiai įsitikinau pastarąją savaitę sėdėdama namie su vilnonėm kojinėm ir dviem megztiniais, o eidama laukan vyniodamasi savo megztą šiltą šaliką. Absoliuti neteisybė ir apgavystė.

Pavasaris dėl to, kad man siaubingai norisi žalėsių. Nepamenu, kada be praeito pavasario tokia apsipatenkinus graužiau salotos lapą užkąsdama ridikėliu. Net ant rytinio sumuštinio susikroviau cielus tris.

Tikrai. Pavasaris.

2009 m. balandžio 26 d.

Galvoskausmis

Turiu du.

Pirmas - kuriuos kursus dabar imt?! Nes mano mieli draugai, pasirodo, padovanojo ne konkrečiai dekupažo kursus. O galimybę išsirinkti iš bent trijų.
Ką daryt?

O dėl antro tai visai. Jei dar galvosiu, smegenys pro ausis išslys ir tekštels ant virtuvės plytelių. Ot bliamba reikalas, ir toks visai ne(iš)sprendžiamas. Bėda, kad pasakyt tai negaliu. Bet žinokit, kad tikrai labai didelis. Kaip mano galvozvimbis vakar dėl penktadienio baliaus.

Ką daryt ką daryt.

2009 m. balandžio 25 d.

Man amnezija

Rimtai. Kaip tai žuvytei iš "Finding Nemo". Nes esu įsitikinus, kad tikrai nesakiau Viliui, kad man norisi dekupažu užsiimt. Tikrai pamenu, kad kalbėjau tą vakarą prieš miegą daug ir ilgai, ir tikrai gali būti, kad dalį dalykų, kurių sakiau kad man reikia gimtadieniui, jis jau pramiegojo. Bet dekupažas?.. Gal aš miegojau?..

Bet ne čia esmė. GAVAU DOVANŲ DEKUPAŽO ! ir ne kokį menką 100 g., o visą beginners' kit ir dar kursus kaip tai dabar daryt. Faina neišpasakytai. Ir dar fainiau nes tikrai nemaniau kad aš to noriu. O pasirodo, noriu!

Valio valio! Ačiū vyrams ir moterims už tai baisingai :)